Martynas Starevičius: „Teatre pagrindinis vaidmuo atiteks elektrinėms technologijoms“

Įsivaizduokite: važiuojate automobiliu, su kuriuo sustoti įsipilti degalų nereikės, nes jį “pamaitina“ kelio juostos. Važiuojate automobiliu, kuris “nedrasko“ jūsų piniginės, nes yra varomas elektra, o svarbiausia – jūs važiuojate automobiliu, kuris mažiau kenkia aplinkai. Ne, tai ne sapnas, o netolima ateitis. Gal, jeigu drįstumėte žengti žingsnį pirmyn, ir dabartis – spręsti jums. Apie žaliojo transporto perspektyvas Lietuvoje kalbamės su transporto analitiku, lietuviško elektromobilio kūrėju dr. Martynu Starevičiumi.

Martynai, papasakok apie save daugiau. Kokia veikla šiuo metu užsiimi?

Šiuo metu darbuojuosi Kauno technologijos universitete, esu Transporto inžinerijos katedros docentas. Taip pat dirbu su įvairių miestų infrastuktūros, susisiekimo sistemos projektais. Esu vykdęs Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos vystymo projektą dvidešimčiai metų į priekį, kuriame nagrinėjome darnaus judrumo priemonių taikymą ir analizavome bendrą susisiekimo sistemos vystymo poveikį bendram miesto gyvavimui. Kalbant apie elektromobilius, pirmojo projekto idėja gimė doktorantūros eigoje. Tai buvo eksperimentinis elektromobilis, kuriuo bandėme patikrinti savo analitinius skaičiavimus ir ieškoti sprendinių, kaip būtų galima komercializuoti elektromobilių technologijas. Visi projektai buvo rengiami su studentais – tai jų baigiamieji darbai. Ši praktika pasiteisino tuo, kad studentams buvo įdomu baigiamuosius darbus atlikti realioms sąlygoms prie realių projektų ir pritaikyti bei išsibandyti keletą savų idėjų.  Taip pat prisidėjau prie įmonės “Vėjo projektai“ projekto – elektrobuso kūrimo. Aš buvau konstruktorių grupės narys. Elektrobusas praeitais metais buvo duotas išbandyti autobusų parkams skirtinguose miestuose. Šis projektas – tai prototipas, norimas technologijas sumontavus pigiausiomis priemonėmis. Patikrinę ir pabandę kaip dirba bei veikia autobuse įrengtos technologijos, šiuo metu kuriame ir elektrobuso dizainą, kad jis būtų šiuolaikiškas ir patrauklus gyventojui.

Kaip pats sugalvojai pasukti žaliojo transporto kryptimi?

Apie tai galvoti pradėjau 2000 metais. Tada elektromobiliai buvo ganėtinai nauja tendencija, tačiau vėliau elektra varomos transporto priemonės gerokai išpopuliarėjo. Kai pradėjome rengti elektros variklius susidūrėme su skepticizmu, tačiau kartais vardan naujos technologijos tenka “nulaužti“ ir visuomenės mąstymą.

Kiek laiko trunka pakrauti elektromobilį? Kokios technologijos kuriamos, jog šis procesas vyktų kiek įmanoma greičiau?

Elektromobiliui reikia 20 kilovatvalandžių elektros energijos nuvažiuoti 100 kilometrų. Palyginimui – arbatinukui reikia dviejų kilovatų. Jeigu mūsų gyvenamosiose namuose rozetė teikia arbatinukui reikalingą elektros energiją, šiuos skaičius padalinkime ir gausime, kad elektromobilį “namų sąlygomis“ reikėtų krauti 10 valandų. Mieste esančios specialiai elektromobiliams skirtos įkrovimo stotelės, transporto priemonę gali pakrauti per 20 minučių, tačiau įkrovimo stotelė turi būti galinga. Apie elektra varomų transporto priemonių įkrovimo technologiją taip pat kalbamės ir su autobusų parkais, nes jie aktyviai galvoja apie elektra varomų transporto priemonių įsigijimą, tačiau autobusų parko energijos sąnaudos ženkliai didesnės, tad norint pakrauti 100 autobusų, reikėtų labai daug investicijų ir didelio elektros energijos galingumo. Miestai kuriuose yra troleibusų kontaktinis tinklas – jau turi elektromobiliams reikalingą infrastuktūrą, tad jiems prie šios technologijos prisitaikyti būtų lengviau.

Kokios technologijos kuriamos, kad pakeistų, palyginti su standartiniu automobiliu, ne visai efektyvią elektromobilių baterijų technologiją? Ar artimiausiu metu šias technologijas galėsime panaudoti?

Elektromobilių panaudojimas labai priklauso nuo mūsų pačių susivokimo. Tyrimai rodo, kad apie 75% žmonių per dieną su automobilių važiuoja iki 100 kilometrų. Jeigu analizuotumėte elektromobilius, kurie jau yra rinkoje, pavyzdžiui, Mitsubishi “i-MiEV“ ar Nissan “LEAF“, jūs pamatytumėte, kad pilnai pakrauti jie gali įveikti iki 150 kilometrų atstumą, o tai didžiosios dalies žmonių dienos poreikį atitinka. Pavyzdžiui, namų šeimininkei, kuri savo vaikus veža į mokyklą, galbūt užsuka į parduotyvtę ar nuvažiuoja į miestą atlikti kitų darbų, elektromobilis – puikus variantas, nes jai per dieną nereikia įveikti didelių atstumų. Kompleksinėje automobilių studijoje rengtoje kelių ministerijų užsakymu numatyta, kad iki 2025 metų Lietuvoje būs 15 000 – 16 000 tūkstančių elektromobilių. Nuo milijono Lietuvoje riedančių automobilių skaičiaus, tai yra neįsivaizduojamai mažas procentas, tačiau vis tiek palyginti didžiulis žingsnis pirmyn.

Ar elektromobilių baterijų gamyba kenksminga aplinkai? Ar jos perdirbamos?

Kiek teko domėtis su nikelio-kadmio baterijomis problemų buvo, tačiau ličio technologijos baterijos yra visiškai regeneruojamos ir tinka antriniam panaudojimui.

Kokios perspektyvos elektromobiliuose panaudoti saulės energiją?

Pažįstu vieną elektrotechnikos specialistą, kuris ant tradicinio automobilio stogo sumontavo saulės bateriją ir turėjo labai efektyvų kondicionierių. Saulei stipriai kaitinant automobilį, nevažiuojant jis pats save vėsina. Pažiūrėjus iš kito pusės – kai automobilis įkaitintas, jį daug sunkiau atvėsinti, nei vėsinimą panaudojant nedideliu intensyvumu, palaipsniui, pastoviai.

Koks lietuvių požiūris į elektromobilius? Ką reikėtų keisti, kad technologija būtų patrauklesnė ir vietoje įprasto automobilio vartotojas pirktų elektros energija varomą transporto priemonę?

Lietuvoje mes dirbame su individualiais automobilių perdarymais: iš tradicinio automobilio išimame variklį ir įdedame naują – elektrinį. Aišku, taip pat yra ir entuziastų, kurie elektromobilius susikonstruoja patys. Sudėtingiausias dalykas klientui siūlant elektra varomą transporto priemonę yra tai, kad žmonės labai taupo pinigus. Elektromobilis gali kainuoti apie 10 000 eurų. Išgirdęs šią sumą pirkėjas dar yra linkęs surizikuoti, tačiau kai priduri, kad įsigijant transporto priemonę taip pat bus reikalingos procedūros, kuomet reikės pateikti dokumentaciją ir suderinti ekspertizes ir tai, beje, minimaliai kainuos dar 2000 eurų – elektromobilių patrauklumas dingsta.

Kokia situacija vyrauja su hibridiniais automobiliais? Ar jie prisideda prie klimato kaitos mažinimo?

Sakyčiau, kad su hibridiniais automobiliais vyrauja visai nebloga situacija. Kodėl? Šių automobilių varikliai suderinti taip, kad prie nedidelio greičio transporto priemonę varo elektros variklis. Užstrigus “kamštyje“ į atmosferą neišmetamos kenksmingos dujos, tad spūstyse tai yra netaršus automobilis, tačiau tai – labai sudėtingas įrenginys. Automobilyje sumontuoti du varikliai, o juos tarpusavyje suderinti – tikrai sudėtinga.

Ar sukurtomis technologijomis dalijamasi tarp valstybių, kad vyktų greitesnė žaliojo transporto pažanga?

Visi nori parduoti savo technologijas, tačiau pirmiausiai reikia rasti pirkėją. Paprastai bet kokios inovacijos atsiremia į tai.

Kelio juostos, kurios pakrautų elektromobilius. Ar tai yra įmanoma? Kaip manote, kada tokia technologija bus pradėta taikyti?

Tokia technologija tikrai įmanoma ir ji po truputį jau įgyvendinama. Bandomieji takai, tačiau kol kas skirti tik dviračiams, jau, berods, yra Olandijoje. Šie takai labai patogūs, nes taip pat sumažina ir infrastuktūros prižiūrėjimo išlaidas. Tokios kelio juostos ne tik kraus elektromobilius, tačiau taip pat savyje ir kaups elektros energiją ir, pavyzdžiui, žiemą galės pačios nusitirpdyti sniegą.

Ačiū už pokalbį.

Nuotraukų šaltinis: www.15min.lt.