Martynas Starevičius: „Teatre pagrindinis vaidmuo atiteks elektrinėms technologijoms“

Įsivaizduokite: važiuojate automobiliu, su kuriuo sustoti įsipilti degalų nereikės, nes jį “pamaitina“ kelio juostos. Važiuojate automobiliu, kuris “nedrasko“ jūsų piniginės, nes yra varomas elektra, o svarbiausia – jūs važiuojate automobiliu, kuris mažiau kenkia aplinkai. Ne, tai ne sapnas, o netolima ateitis. Gal, jeigu drįstumėte žengti žingsnį pirmyn, ir dabartis – spręsti jums. Apie žaliojo transporto perspektyvas Lietuvoje kalbamės su transporto analitiku, lietuviško elektromobilio kūrėju dr. Martynu Starevičiumi.

Martynai, papasakok apie save daugiau. Kokia veikla šiuo metu užsiimi?

Šiuo metu darbuojuosi Kauno technologijos universitete, esu Transporto inžinerijos katedros docentas. Taip pat dirbu su įvairių miestų infrastuktūros, susisiekimo sistemos projektais. Esu vykdęs Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos vystymo projektą dvidešimčiai metų į priekį, kuriame nagrinėjome darnaus judrumo priemonių taikymą ir analizavome bendrą susisiekimo sistemos vystymo poveikį bendram miesto gyvavimui. Kalbant apie elektromobilius, pirmojo projekto idėja gimė doktorantūros eigoje. Tai buvo eksperimentinis elektromobilis, kuriuo bandėme patikrinti savo analitinius skaičiavimus ir ieškoti sprendinių, kaip būtų galima komercializuoti elektromobilių technologijas. Visi projektai buvo rengiami su studentais – tai jų baigiamieji darbai. Ši praktika pasiteisino tuo, kad studentams buvo įdomu baigiamuosius darbus atlikti realioms sąlygoms prie realių projektų ir pritaikyti bei išsibandyti keletą savų idėjų.  Taip pat prisidėjau prie įmonės “Vėjo projektai“ projekto – elektrobuso kūrimo. Aš buvau konstruktorių grupės narys. Elektrobusas praeitais metais buvo duotas išbandyti autobusų parkams skirtinguose miestuose. Šis projektas – tai prototipas, norimas technologijas sumontavus pigiausiomis priemonėmis. Patikrinę ir pabandę kaip dirba bei veikia autobuse įrengtos technologijos, šiuo metu kuriame ir elektrobuso dizainą, kad jis būtų šiuolaikiškas ir patrauklus gyventojui.

elektrobusas

Kaip pats sugalvojai pasukti žaliojo transporto kryptimi?

Apie tai galvoti pradėjau 2000 metais. Tada elektromobiliai buvo ganėtinai nauja tendencija, tačiau vėliau elektra varomos transporto priemonės gerokai išpopuliarėjo. Kai pradėjome rengti elektros variklius susidūrėme su skepticizmu, tačiau kartais vardan naujos technologijos tenka “nulaužti“ ir visuomenės mąstymą.

Kiek laiko trunka pakrauti elektromobilį? Kokios technologijos kuriamos, jog šis procesas vyktų kiek įmanoma greičiau?

Elektromobiliui reikia 20 kilovatvalandžių elektros energijos nuvažiuoti 100 kilometrų. Palyginimui – arbatinukui reikia dviejų kilovatų. Jeigu mūsų gyvenamosiose namuose rozetė teikia arbatinukui reikalingą elektros energiją, šiuos skaičius padalinkime ir gausime, kad elektromobilį “namų sąlygomis“ reikėtų krauti 10 valandų. Mieste esančios specialiai elektromobiliams skirtos įkrovimo stotelės, transporto priemonę gali pakrauti per 20 minučių, tačiau įkrovimo stotelė turi būti galinga. Apie elektra varomų transporto priemonių įkrovimo technologiją taip pat kalbamės ir su autobusų parkais, nes jie aktyviai galvoja apie elektra varomų transporto priemonių įsigijimą, tačiau autobusų parko energijos sąnaudos ženkliai didesnės, tad norint pakrauti 100 autobusų, reikėtų labai daug investicijų ir didelio elektros energijos galingumo. Miestai kuriuose yra troleibusų kontaktinis tinklas – jau turi elektromobiliams reikalingą infrastuktūrą, tad jiems prie šios technologijos prisitaikyti būtų lengviau.

Kokios technologijos kuriamos, kad pakeistų, palyginti su standartiniu automobiliu, ne visai efektyvią elektromobilių baterijų technologiją? Ar artimiausiu metu šias technologijas galėsime panaudoti?

Elektromobilių panaudojimas labai priklauso nuo mūsų pačių susivokimo. Tyrimai rodo, kad apie 75% žmonių per dieną su automobilių važiuoja iki 100 kilometrų. Jeigu analizuotumėte elektromobilius, kurie jau yra rinkoje, pavyzdžiui, Mitsubishi “i-MiEV“ ar Nissan “LEAF“, jūs pamatytumėte, kad pilnai pakrauti jie gali įveikti iki 150 kilometrų atstumą, o tai didžiosios dalies žmonių dienos poreikį atitinka. Pavyzdžiui, namų šeimininkei, kuri savo vaikus veža į mokyklą, galbūt užsuka į parduotyvtę ar nuvažiuoja į miestą atlikti kitų darbų, elektromobilis – puikus variantas, nes jai per dieną nereikia įveikti didelių atstumų. Kompleksinėje automobilių studijoje rengtoje kelių ministerijų užsakymu numatyta, kad iki 2025 metų Lietuvoje būs 15 000 – 16 000 tūkstančių elektromobilių. Nuo milijono Lietuvoje riedančių automobilių skaičiaus, tai yra neįsivaizduojamai mažas procentas, tačiau vis tiek palyginti didžiulis žingsnis pirmyn.

starevičius.jpg

Ar elektromobilių baterijų gamyba kenksminga aplinkai? Ar jos perdirbamos?

Kiek teko domėtis su nikelio-kadmio baterijomis problemų buvo, tačiau ličio technologijos baterijos yra visiškai regeneruojamos ir tinka antriniam panaudojimui.

Kokios perspektyvos elektromobiliuose panaudoti saulės energiją?

Pažįstu vieną elektrotechnikos specialistą, kuris ant tradicinio automobilio stogo sumontavo saulės bateriją ir turėjo labai efektyvų kondicionierių. Saulei stipriai kaitinant automobilį, nevažiuojant jis pats save vėsina. Pažiūrėjus iš kito pusės – kai automobilis įkaitintas, jį daug sunkiau atvėsinti, nei vėsinimą panaudojant nedideliu intensyvumu, palaipsniui, pastoviai.

Koks lietuvių požiūris į elektromobilius? Ką reikėtų keisti, kad technologija būtų patrauklesnė ir vietoje įprasto automobilio vartotojas pirktų elektros energija varomą transporto priemonę?

Lietuvoje mes dirbame su individualiais automobilių perdarymais: iš tradicinio automobilio išimame variklį ir įdedame naują – elektrinį. Aišku, taip pat yra ir entuziastų, kurie elektromobilius susikonstruoja patys. Sudėtingiausias dalykas klientui siūlant elektra varomą transporto priemonę yra tai, kad žmonės labai taupo pinigus. Elektromobilis gali kainuoti apie 10 000 eurų. Išgirdęs šią sumą pirkėjas dar yra linkęs surizikuoti, tačiau kai priduri, kad įsigijant transporto priemonę taip pat bus reikalingos procedūros, kuomet reikės pateikti dokumentaciją ir suderinti ekspertizes ir tai, beje, minimaliai kainuos dar 2000 eurų – elektromobilių patrauklumas dingsta.

Kokia situacija vyrauja su hibridiniais automobiliais? Ar jie prisideda prie klimato kaitos mažinimo?

Sakyčiau, kad su hibridiniais automobiliais vyrauja visai nebloga situacija. Kodėl? Šių automobilių varikliai suderinti taip, kad prie nedidelio greičio transporto priemonę varo elektros variklis. Užstrigus “kamštyje“ į atmosferą neišmetamos kenksmingos dujos, tad spūstyse tai yra netaršus automobilis, tačiau tai – labai sudėtingas įrenginys. Automobilyje sumontuoti du varikliai, o juos tarpusavyje suderinti – tikrai sudėtinga.

Ar sukurtomis technologijomis dalijamasi tarp valstybių, kad vyktų greitesnė žaliojo transporto pažanga?

Visi nori parduoti savo technologijas, tačiau pirmiausiai reikia rasti pirkėją. Paprastai bet kokios inovacijos atsiremia į tai.

Kelio juostos, kurios pakrautų elektromobilius. Ar tai yra įmanoma? Kaip manote, kada tokia technologija bus pradėta taikyti?

Tokia technologija tikrai įmanoma ir ji po truputį jau įgyvendinama. Bandomieji takai, tačiau kol kas skirti tik dviračiams, jau, berods, yra Olandijoje. Šie takai labai patogūs, nes taip pat sumažina ir infrastuktūros prižiūrėjimo išlaidas. Tokios kelio juostos ne tik kraus elektromobilius, tačiau taip pat savyje ir kaups elektros energiją ir, pavyzdžiui, žiemą galės pačios nusitirpdyti sniegą.

Ačiū už pokalbį.

Nuotraukų šaltinis: www.15min.lt.

Reklama

Trys būdai mažinti CO2 emisijas transporto sektoriuje

2016 metų kovo 22, per Žemės dieną vyko neeilinis įvykis, kuriuo metu pasaulio šalių lyderiai pasirašė Paryžiaus Klimato susitarimą. Kuriuo buvo patvirtinti tikslai, pasiūlytos sprendimo priemonės ir numatytas rezultatų monitoringas, tam kad būtų sumažinta žmonių daromą įtaka klimato kaitai.

Pasak Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Peter Van Kemseke’o „nėra planetos B“. Mes neturime kito pasirinkimo, tik išsaugoti mūsų planetą. Ir viena iš šių priemonių yra transporto anglies dioksido mažinimo politika, kuri susideda iš trijų žingsnių – iškastinio kuro transportui pakeitimo į alternatyvų kurą, nulinių ar joms artimų emisijų siekimas ir transporto infrastruktūros gerinimas.

Europos Komisija dirba su strategiją, kurios tikslas sumažinti anglies dioksido emisijas iki minimalių, o šiam tikslui pasiekti bus naudojamos bio ir alternatyvus kuras bei transporto elektrifikacija. Tačiau Europos komisijos atstovas pabrėžia, kad svarbu neišskirti tam tikrų technologijų, kaip geresnių už kitas, o svarbiausias siekis yra mažų emisijų transportas. Tokiu būdu, patys gamintojai konkuruos tarpusavyje siekiant pagaminti efektyviausias elektros energijos ir bio kuro panaudojimo transportui technologijas.

Bet ypač svarbu žinoti, kad kuro keitimas alternatyviu yra tik dalis plano. Taip pat labai svarbi yra transporto infrastruktūra. Tad tuo pačiu metu turėtume pagerinti elektromobilių baterijas, pastatyti pakankamai elektros įkrovimo stotelių. Geras pavyzdys yra bandomieji projektai Švedijos miestuose, kur autobusai naudojantys elektrą, kraunasi automatiškai kol laukia keleivių. Technologijų taikymas labai priklauso nuo pačios valstybės, vienos teikia pirmenybę elektrifikacijai, kitos bio kurui, pavyzdžiui Suomija.

Peter Van Kemseke yra įsitikinęs, kad rinka yra pasiruošusi tiekti alternatyvias transporto technologijas ir kad galima pastebėti tai kad net gamintojai, kurie yra labai aktyvūs iškastinio kuro sektoriuje, juda link bio kuro ar elektrifikacijos. Pasak  Europos komisijos atstovo „šis procesas yra neišvengiamas“. Bet labai svarbu kad elektra transporto priemonėms būtų gaminama taip patvariu, draugišku aplinkai būdu. O tam svarbu suvienyti energijos ir transporto sektorius.

Ištrauka iš interviu su Europos Komisijos pareigūnu, „Europos Verslo Reporteris“ stovykloje, Vilniuje:

Ekologiškas skrydis – utopija ar realybė?

Gal yra tekę girdėti apie nekomercinį lėktuvą, skridusį naudojant vien saulės energiją? Taip, saulės energija varomi lėktuvai dar ilgai išliks egzotika ir daugumai neprieinamas technologinis nuotykis. Kita vertus, yra ir realesnė galimybė, kuri užtikrintų bent šiek tiek mažiau emisijų iš oro transporto sektoriaus, išliekančiu vienu taršiausiu. Pačiam tenka neretai kelti sparnus, tad pasidomėjau, kokie tokios prabangos kaštai CO2 emisijomis.

akjsf.PNG
1 grafikas. Transporto rūšių energijos suvartojimas. Aviacija užsiima 14,2 %  visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (12,7 % tarptautinė aviacija ir  1,5 % vietinė aviacija) transporto sektoriuje ir yra antra po kelių transporto (82,6 %)

Anot Peter van Kemseke, Europos Komisijos pareigūno, aviacijos ir vandens transporto emisijos išlieka rimčiausiais iššūkiais užtikrinant transporto sektoriaus efektyvumą. Kitaip tariant, šios 2 sritys išlieka taršios ir dėl techninių priežasčių didesnis efektyvumas sunkiai pasiekiamas.

Todėl nestebina tai, kad augant šio transporto sektoriui šiltnamio dujų emisijos nuo 1990 m. iki 2006 m. Europoje išaugo net 87 %.

Kvynzo Universiteto mokslininkų skaičiavimais, lėktuvų kuro CO2 emisijos:

1. Aviacinis benzinas: 2.199 kg CO2 litrui.
2. Reaktyvinis kuras: 2.527 kg CO2 litrui.
3. Žibalas: 2.580 kg CO2 litrui.

Nors reikšmės bendru atveju tos pačios ar net mažesnės nei įprasto kuro automobiliams (sudeginus kilogramą benzino  2,31 kg/l, dyzelino – 2,63 kg/l CO2), atsižvelgiant į atstumus, kuriuos paprastai skrenda lėktuvai ir milžiniškas energetines apimtis, 100 litrų sudeginama per mažiau nei 30 sekundžių (Boeing 747 atveju). Tokiu atveju kelionė į Paryžių lėktuvu iš Vilniaus į vieną pusę sukeltų apie 80-94 t CO2 emisijų arba 423-497 kg vienam keleiviui, jei visa įgula yra užpildyta ir jei naudojamas aviacinis benzinas. Tuo tarpu vykstant automobiliu, kuris 100 km sunaudos 6 l degalų, net važiuojant visiškai vienam, CO2 emisijos sieks tarp 282,89 kg (benzino atveju) ir 322 kg (dyzelino atveju), o didėjant keleivių skaičiui tik mažės.

 

(Santykinai) ekologiškiausi lėktuvai – talpesni ir su biodegalų priedais

 

Ilgą laiką į biodegalų priedus aviacijoje buvo žiūrima labai atsargiai dėl saugumo sumetimų. Biodegalų priedais vadinama biokuro frakcija, turinti tas pačias chemines savybes kaip degalai iš iškastinio kuro ir tam tikra procentine dalimi pridėta į kurą. Pavyzdžiui, daugelyje Europos šalių, įskaitant Lietuvą populiarūs degalai su 5 % biodegalų dalimi. Biokurą, gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių (pvz., augalų) daugeliu atveju galima laikyti anglimi neutraliu ar bent jau išskiriantį reikšmingai mažesnį CO2 kiekį.

Galop, nors lėtai ir atsargiai, atsiranda biodegalų priedų ir aviacijos kurui. ES siekiama, kad iki 2020 m. aviacijos pramonėje būtų panaudota 2 mln. tonų biodegalų priedų.  Tam yra ir ekonominis ir politinis postūmis – Europos Sąjungoje oro transportas dalyvauja apyvartinių taršos leidimų sistemoje (ATLS), tad gali gauti ekonominę naudą mažindami taršą.

Viena pirmųjų civilinės aviacijos organizacijų, sėkmingai išbandžiusių ir toliau naudojančių biokurą, yra olandų įmonė KLM, panaudojusi Boeing 737-800 skrydžiui iš Amsterdamo į Paryžių 2011 m. Kartu su žibalu biodegalams buvo panaudotas kepimo aliejus. KLM vykdė ir daugiau skrydžių, naudojant biodegalų dalį, pavyzdžiui, 2013 ir 2014 m. Panaudotą kepimo aliejų į aviacinius degalus integravusių kompanijų ir daugiau – nuo Scandinavian Airlines (Skandinavijos šalys) iki Hainan Airlines (Kinija) 2014 ir 2015 m. skrydžiuose. Pavyzdžiui, Hainan Airlines skrydžių iš Šanchajaus į Pekiną atveju sėkmingai panaudota net 50 % biodegalų frakcija. Vis dėlto panašu, kad tokie skrydžiai kol kas yra daugiau retenybė ir savotiška prabanga, nors neatmestina galimybė, kad artimoje ateityje jų skaičius išaugs.

 

Išvados – kol kas reikia didesnių pokyčių kelionėms lėktuvu

 

Nors aviacija turi didelį potencialą tapti mažiau anglimi intensyvesne panaudojant biodegalų dalį, kol kas šis būdas išlieka vienas taršiausių. Įvairios studijos nurodo skirtingas reikšmes, kiek biodegalų frakcijos didinimas mažina CO2 emisijas. Viena aišku – biodegalams oro transporte išliekant veikiau egzotika, ilgesnį laiką ekologiškai sąmoningieji dar ilgai jaus kaltės kartėlį patogiai skraidydami šiuo transporto būdu. Taigi, dera pripažinti, kad nesant būtinybės geriau rinktis ratuotą transporto priemonę kelionėms į užsienį, dar geriau – nepamirštant ja pasidalinti su kitais keleiviais.

Nori azarto? Sudalyvauk autostopo varžybose „Baltija 2016“

Esi užkietėjęs keliautojas autostopu? O gal sėkmingas pradedantysis?

Šių metų gegužės 21 d. rytą autostopo entuziastai renkasi Vilniuje, kad draugiškai pakonkuruotų, kuris greičiau įveiks atstumą ir pasieks finišo liniją stabdydamas pakeleivingas mašinas. Šios mėgėjiškos varžybos vyksta jau daugiau kaip 17 metų. Organizatoriai, Vilniaus autostopo klubas, norėdami išvengti sukčiavimų, yra parengę taisykles.

Norėdamas sudalyvauti autostopo varžybose „Baltija 2016“, turi rezervuoti gegužės 21-22 d. savaitgalį, užsiregistruoti organizatorių internetiniame tinklalapyje, susikrauti kuprinę reikalingų daiktų, nepamiršti miegmaišio ir palapinės – jų prireiks sustojus tarpinėje stotelėje, ir 21 d. būti į Vilniuje.

Daugiau informacijos apie varžybas: http://autostop.lt/

Štai keletas patarimų kaip pasiruošti kelionei autostopu, kad ji būtų sėkminga ir saugi:

  • Atsistok stabdyti automobilį tokioje vietoje, kad būtum gerai matomas, o vairuotojas turėtų pakankamai vietos sustojimui. Geriausiai tinka kelio atkarpos prie posūkių – tuomet ir išvažiuojančių iš posūkių automobilių greitis būna lėtesnis;
  • Vilkėk šviesius ar spalvingus drabužius – būsi lengvai pastebimas, o vairuotojams atrodysi įdomus keleivis;
  • Kelk ištiestą ranką ir nykštį krūtinės aukštyje ir šypsokis, atrodysi savimi pasitikintis ir taikus;
  • Turėk keletą atšvaitų, kad būtum matomas tamsiuoju paros metu. Tai būtina apsauga;
  • Rūpinkis saugumu: pranešk artimiesiems ar draugams, kad ketini keliauti autostopu, prieš sėsdamas į automobilį įsidėmėk jo registracijos numerį ir pranešk apie kelionę žinančiam žmogui ir niekada nesėsk, jei vairuotojas tau atrodo įtartinas;
  • Kelionės autostopu yra vienodai pavojingos tiek vyrams, tiek moterims,. Tačiau visuomet saugiau, drąsiau ir smagiau keliauti dviese;
  • Įsėdus į automobilį, visuomet atlik keletą gudrių saugumo patikrinimo priemonių, tokių kaip apsimetimas, jog blogai uždarei duris (įsitikinsi ar įjungtas automatinis durų užrakinimas) ir apsimestinis atsisveikinimas su už lango stovinčiu žmogumi, jei stabdai automobilį netoli gyvenvietės – vairuotojas manys, kad yra mačiusiųjų, į kokį automobilį įsėdai;
  • Dar daugiau išsamių saugumo patarimų keliautojui autostopu siūlau paskaityti Turizmo gido straipsnyje.

Asmeninės transporto priemonės (video)

Ar įsivaizduojate  transporto priemonę, kuri tilptų kuprinėje, ar spintoje jūsų biure? Pritrūkę laiko, galėtumėte nukeliauti iki susitikimo vietos žymiai greičiau ir, svarbiausia, smagiau? Tuomet nereikėtų nerimauti  dėl  transporto “kamščių“ ir parkavimosi vietų? Šiame vaizdo įraše trumpai supažindinsiu su novatoriškomis asmeninėmis transporto priemonėmis, iš kurių įvairovės gali išsirinkti tiek jaunimas, tiek senjorai.

Vaizdo reportažas apie asmenines transporto priemones: 

Šaltiniai: FiverFreese HDQubimaxima.

Ekologiško vairavimo nauda

Nenorite atsisakyti automobilio, tačiau norite gyventi kuo draugiškiau su aplinka? Pastaruoju metu pasaulyje vystoma ekologiško vairavimo idėja. Idėjos esmė – vairuoti skalsiai naudojant degalus – staigiai nespaudžiant akceleratoriaus ir stabdžių pedalų užtikrinti tolygų važiavimą. Taip pat prie ekologinio vairavimo priskaitomos ir tokios strategijos, kaip motoro išjungimas laukiant parkavimo aikštelėje, važiavimas makslimaliai pripūstomis padangomis, oro kondicionieriaus naudojimas būtinais atvejais, neapkrauti automobilio sunkiais kroviniais ir kitos priemonės. Laikydamiesi ekologiško vairavimo principų ir sutaupysime degalus, ir optimaliai sumažinsime neigiamą poveikį aplinkai.

Manote, tai mažmožis? Iš tiesų tai – potencialiai neišnaudota sritis, galinti sumažinti naftos produktų paklausą ir padėti gyventi švaresniuose, saugesniuose miestuose. Australų mokslininkai vienoje savo studijų yra paskaičiavę, jog ekologiškai vairuodami galėtume sutaupyti beveik 5 % degalų nuvažiavus 100 km! Taigi, jei įprastai sunaudodavome 10 litrų pravažiuodami 100 km mieste, vairuodami pagal ekologiškus principus jų sunaudotume 9,5 litrus. O jei automobilį vairuojame pakankamai dažnai, per 10 m. nesunkiai pasieksime 200 000 km ridą ir per šį laikotarpį jau būsime sutaupę beveik 10 000 litrą. Vien per metus, Publikuojant šį straipsnį benzino kaina litrui siekė 1,03 €, tad esant tokiomis kainomis per 10 m. sutaupytumėme daugiau nei 10 000€! Ir tai galime vadinti konservatyvia reikšme – 2007 m. Prancūzijoje vykusioje konferencijoje apie ekologišką vairavimą, remiantis ankstesnėmis studijomis, apskaičiuotas kuro sumažinimo potencialas net 10 %!

Deja, kol kas Lietuvoje nemaža dalis visuomenės prestižu vis dar laikomo agresyvų, visais atvejais aplinkai žalingas vairavimą… Tačiau taip vairuojantieji kuro sudegina net 20 % daugiau, t.y., 20 centų permokėjimas kiekvienam degalų litrui.

Šaltinis Austrijos energetikos agentūra.

200 žmonių gali tilpti į 177 automobilius… arba į tris autobusus!

Tikrai nehiperbolizuosiu, tačiau GIF, kurį galite išvysti viršuje, tikriausiai pasako viską. Ir sakydamas viską, tikrai turiu omenyje viską.

Nuotraukose aukščiau matome, kad 200 žmonių gali tilpti į 177 automobilius, tačiau tie patys 200 žmonių gali važiuoti dviračiais, tilpti į 3 autobusus ar į 1 traukinį. Įdomu, kaip atrodytų Vilnius, jeigu daugiau žmonių į darbą keliautų viešuoju transportu?

Ir prašau: nebesakykite, kad užstrigote “kamštyje“. Jūs ir esate “kamštis“.

Dar neįtikinau? Faktai ir skaičiai:

Viename standartiniame autobuse telpa apie 40 lengvųjų automobilių keleivių. Jei jie naudotųsi viešuoju transportu, mieste prireiktų mažiau automobilių statymo vietų.

Kuo daugiau keleivių važiuoja automobiliu – tuo jis efektyvesnis. Pavyzdžiui, pilnas keleivių visureigis “Discovery“ išmeta mažiau CO2 žmogui nei mažas “Smart“ automobilis.

Vidutinis kotedžas (~140 m²) per metus į atmosferą išmeta apie 1500 kg CO2 daugiau nei “Ford Focus“.

Vidutinis sedanas į aplinką per metus išmeta tiek CO2, kiek sveria pats. O vidutinis europietis CO2 išskiria 30 kartų daugiau nei sveria pats.

Per trumpą skrydį lėktuvas išmeta maždaug 400 g/km CO2 vienam keleiviui – keturis kartus daugiau nei nedidelis dyzelinis automobilis su vienu vairuotoju.

„Boeing 747“ į aplinką per paros skrydį išmeta apie 400 tonų CO2. Tokį pat kiekį išskiria 250 automobilių per metus.

Čia tik tarp kitko.

Kivis

Jeigu autobusu keliauja net Kivis, tai gal laikas automobilį palikti garaže ir tau?

Šaltiniai: www.theguardian.comwww.beagleybrown.com, www.delfi.lt

Nuotraukos šaltinis: International Sustainable Solutions.